- nuvanoti
- nuvanóti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Mžš nuperti su vanta: Duok vantą, nugarą nuvanosiu Grž. Kunigas susigadijo ir liepė slūgom savo pakūrint pirtį, nuvanót tą viršinyką (kerdžių) BM132(Klov). ^ Ilsisi kaip nuvanotas KrvP(Pun). | refl. Š, DŽ1: Nori paskūrint [pirtį] ir nusvanót, aukštai ant plautų užlipt? Plvn. Vantos buvo nusivanót Krm. Nusivanóję šokdavom kūdron pasimaudyt Krs. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti, ir išėjo BsPII36(Tl). ║ vanojant sudėvėti: Kai nuvanója [šluotą], su ta kiemą šluoja Rk. ║ nuprausti, numaudyti: Šeimininkė pati nuvanós [vaiką] medinė[je] geldo[je] Lpl. Musintais kur nabaštiką nuvanójėt, to[je] vano[je] ir suminkėt tą tešlą Trk.
2. G29, Vgr, Ds prk. smarkiai primušti, prilupti: Aš jį lazda kaip šunį nuvanósiu NdŽ. Nuvanójo taip tą vaikesą gerai Vgr. Kad nuvanósiu taũ su vytele, tai net kilbasos stovės Pnd.
3. prk. numušti, nudaužti: Rėžė ir nuvanójo nagą DŽ1. Kur dabar teip tą pirštą nuvanójai? Paį. Peršti nuvanótas pirštas Tr. | refl. tr. DŽ1.
4. prk. daug nupjauti: Nuvanójai tiek daug, kurgi dėsi Ssk. | refl. tr. Tj: Nusvanójo pačią stórumą [lašinių] Dbk.
◊ káilį (šónus) nuvanóti primušti, prilupti, nuperti: Kai nuvanósiu káilį, kituokart žinosi Skp. Tėvas jam nedovanojo, diržu šonus nuvanojo LTR(Lp).\ vanoti; apvanoti; atvanoti; įvanoti; išvanoti; nuvanoti; pavanoti; pervanoti; pravanoti; privanoti; suvanoti; užvanoti
Dictionary of the Lithuanian Language.